Pranešimai

Lietuvoje yra virš tūkstančio užtvankų. Remontuoti ar griauti?

2022 m. rugpjūčio 4 d. | Karolina Gurjazkaitė, UAC

Lietuvoje yra daugiau nei 1200 užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir bestovėdamos daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kiekviena tokių užtvankų būtų remontuojama biudžeto lėšomis, valstybę greit „nuvarytume nuo kojų“. Tad aplinkos ministro pozicija, kad nefinansuos užtvankų remonto, o tik griovimą – labai sveikintina, nes tai ilgainiui spręstų ne tik griūvančių užtvankų, bet ir aplinkos problemas.

Apie poreikį demontuoti užtvankas aplinkosaugininkai, mokslininkai ir visuomenininkai kalba jau ne vienerius metus. Užtvankos užtveria migracijos kelius žuvims, dėl to jos nyksta. Europoje per 50 metų migruojančių žuvų populiacijų sumažėjo 93 proc., pagrindinė priežastis – užtvenktos upės. Lietuvos upių būklė šokiruoja – net 63 proc. neatitinka geros ekologinės būklės standartų, o užtvankų demontavimas yra prioritetinė priemonė šalies upių būklei gerinti. Pašalindami juos, suteiktume gamtai galimybę sugrįžti į savo prarastus namus. Tai taip pat tai būtų ilgalaikė investicija į gyventojų saugumą. „Ekrano“ avarijos pavyzdys tik parodė, kad neprižiūrimos užtvankos kelia grėsmę ir priminė būtinybę įvertinti tokių užtvankų būklę ir kur galima jų atsisakyti.

Europos šalyse užtvankų demontavimas jau tapo įprasta praktika, ir dažniausiai tai daroma gamtosaugos tikslais. Pavyzdžių netgi nereikia ieškoti labai toli. Štai Estijoje stovėjęs Sindi upės slenkstis sovietiniais laikais aptarnavo vilnos fabriką. Taip pat kaip ir kaip „Ekranas“, vilnos fabrikas užsidarė. Todėl Estijos aplinkosaugos institucijos šį slenkstį pašalino, beje, kartu su keliomis kitomis užtvankomis ir taip atvėrė virš 3000 km upių migruojančioms žuvims.

Kitas draugiškumo gamtai pavyzdys – Prancūzijoje ir Suomijoje šalinamos netgi veikiančios hidroelektrinės, kadangi pastarosios yra mažiausiai efektyvi atsinaujinančios energetikos rūšis. Jos pagamina nedaug elektros, tačiau jų žala aplinkai – milžiniška. Šiose šalyse vertinama, kiek reikės investuoti į užtvankos saugumą, ir kokia yra užtvankų sukeliama ekonominė žala gamtai. Tose vietose, kur žala gamtai atsveria kitas užtvankų sukuriamas naudas, užtvankos pašalinamos. Siekdama atverti migracijos kelius lašišinėms žuvims, 2019 m. Prancūzija pašalino šimtą metų stovėjusią, 36 metrų aukščio „Vezins“ hidroelektrinės užtvanką.

Nesvarbu kokia užtvanka – paprasta ar hidroelektrinės, jei ji netvarkinga ar jos žala gamtai didesnė, nei visuomenei sukuriama nauda, ji negali būti „neliečiama“. Mažųjų hidroelektrinių užtvankų yra vos apie 100, jos bendrai pagamina mažiau nei 1 proc. šalyje sunaudojamos energijos. Jeigu hidroelektrinės operatoriai nepajėgūs užtikrinti užtvankos saugumo, kaip kad pavyzdžiui 2016 m. įvykus Dvariukų hidroelektrinės Pakruojo rajone avarijai, jeigu jie neplanuoja švelninti poveikio aplinkai ir įsirengti žuvų pralaidų ir jose nuolatos pasikartoja aplinkosauginiai pažeidimai – tokių hidroelektrinių veikla turėtų būti nutraukiama, o užtvanka – pašalinama.

Lietuvoje užtvankos jau yra šalinamos. Štai visai neseniai pašalinta Salanto upės užtvanka, atverti migracijos keliai šlakiams ir upinėms nėgėms. Lietuva yra parengusi planą, kuris parodo, ko reikia imtis, kad gerinti upių būklę ir išlaisvinti upes nuo užtvankų. Deja, vandensaugos planų įgyvendinimas šalyje vyksta nepakankamais tempais, kad pasiektume ES Vandenų direktyvos tikslų, ar išvengtume tolimesnių avarijų.

Ekspertė perspėja: „Ekrano“ užtvankos nelaimė atvėrė Pandoros skrynią. Bus daugiau avarijų, jei nebus imtasi realių veiksmų

2022 m. rugpjūčio 2 d. | Karolina Gurjazkaitė, UAC

Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarija yra ketvirta užtvankos avarija šiemet (šiemet griuvo Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos). Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios. Politikų ir institucijų noras laikyti neveikiančias užtvankas neprisiimant atsakomybės nei už jų saugą, nei už poveikį aplinkai turi savo kainą. Tokie seni statiniai pavojingi gyventojams ir jų turtui, toliau kenčia žuvys, prastėja upių ekologinė būklė. Jeigu nebus imtasi tikrų, o ne imituojamų veiksmų šalinti nenaudojamoms ir avarinės būklės užtvankoms, užtvankų avarijų bus daugiau.

Užtvankų problemos Lietuvos aplinkosaugos specialistams yra gerai žinomos. Visų pirma jos yra migracijos kliūtis įvairioms žuvų rūšims ir turi didelį neigiamą poveikį upių ekologinei būklei. Kita problema – mūsų šalies užtvankos yra dažnai nefunkcionalios arba nepelningos, dėl to nėra rimtos priežasties prisiimti atsakomybės už jų priežiūrą ir remontą. Tokios nepelningos užtvankos kaip Panevėžio „Ekrano“ užtvanka („Ekrano“ gamykla nebeveikia nuo 2006 m.), yra paliktos likimo valiai, laukiant jų griūties.

Aplinkos ministerijos užsakytos užtvankų studijos duomenimis, bent apie 40 proc. užtvankų galėtų būti nenaudojamos. Kiekvieną pavasarį, prasidėjus potvyniams, pasipila ir užtvankų avarijos. Deja, valdantieji apie užtvankų problemas tik kalba, bet realių veiksmų nėra numatę. Vandensaugos tikslams įgyvendinti iš esmės nėra skirta adekvataus finansavimo. Šiemet, Vandens įstatymo projekto pristatymo socialiniams partneriams metu, Aplinkos ministerija teigė, kad vandensaugos problemų sprendimui bus skirta apie 10 milijonų eurų. Užtvankų demontavimui greičiausiai atitektų tik maža dalis šios sumos. Nors naujame Vandens įstatyme aiškiai numatytas tikslas, kad nenaudojamos užtvankos turi būti šalinamos, ir Upių baseinų rajonų valdymo planuose identifikuota beveik 300 žuvų migracijos kliūčių, šių lėšų pakaktų tik saujelei užtvankų pašalinti.

Užtvankos yra trumpaamžiai statiniai, vidutiniškai gyvuojantys 50 metų iki to laiko, kai jas reikia kapitaliai remontuoti. Nenaudojamos ir neprižiūrimos užtvankos yra tiksinti bomba. Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarijos istorija kartosis ir atneš daugiau sumaišties ir nuostolių, jeigu Aplinkos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija ir kitos institucijos į pasenusių užtvankų problemą nepažiūrės rimtai, ir neskirs adekvataus finansavimo šalinti visas nereikalingas ir pavojingas užtvankas, visiems laikams panaikinant avarijos grėsmę.