2020 m. naujienos

Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

2020 m. gruodžio 29 d.

Lietuvos ir Latvijos mokslininkai pradėjo vykdyti bendrą, dvejus metus truksiantį projektą TRANSWAT. Jo tikslas – įvertinti mažųjų hidroelektrinių poveikį aplinkai ir pasiūlyti būdų, kaip pagerinti vandens telkinių ekologinę būklę, kad ši atitiktų Europos Sąjungos (ES) keliamus reikalavimus, rašoma pranešime spaudai.

Skaitykite 15min straipsnį.

Bražuolės užtvankos griovimo projekto vadovė nominuota Future for Nature 2021 apdovanojimui

2020 m. gruodžio 18 d.


Iš 470 kandidatų iš daugiau nei 100 šalių buvo atrinti 10 kandidatų Future for Nature 2021 apdovanojimui. Nominuotojų tarpe yra ir Bražuolės projekto vadovė Karolina Gurjazkaitė.

Daugiau apie nominuotus asmenis Future for Nature 2021 apdovanojimui.

Daugiau informacijos socialiniame tinkle Facebook.

National Geographic apie užtvankų situaciją Europoje

2020 m. gruodžio 17 d.

Kiekviename Europos upės kilometre yra po užtvanką ar kitądirbtinę kliūtį. Tačiau Europa, raginama visuomenės, ėmėsi veiksmų valyti upes nuo šių kliūčių.

Skaitykite National Geographic straipsnį (anglų k.)

Nature: Europos upes skaldo daug daugiau kliūčių, nei buvo užfiksuota

2020 m. gruodžio 16 d.

Mokslininkai sukūrė Europos upių barjerų atlasą. Šis atlasas atskelidė, kad Europos upės yra skaldomos įspūdingo dirbtinių kliūčių skaičiaus.

Skaitykite Nature straipsnį (anglų k.)

Užtvankos rekonstrukcija: vieniems – stebuklas, kitiems – abejonių maišas

2020 m. lapkričio 11 d.

Reiškinį, kai bus išardyta Salantų regioninio parko teritorijoje esanti užtvanka, Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė pavadino stebuklu: Salanto upėje gyvenančios vertingos žuvys pagaliau galės laisvai praplaukti.

Skaitykite Pajūrio naujienų straipsnį.

Aplinkosauginių organizacijų manifestas dėl naujų hidroelektrinių statybų Europoje

2020 m. spalio 28 d.

Europos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos reikalauja stabdyti naujų hidroelektrinių vystymą Europoje, grįsdami, kad hidroenergetika turi didžiulį neigiamą poveikį biologinei įvairovei.

Skaitykite manifestą (anglų k.)

Pasaulinę žuvų migracijos dieną – apie upių išlaisvinimą nuo užtvankų

2020 m. spalio 22 d.

Pasaulinę žuvų migracijos dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį parodant, kad nauda, patvenkus upę, niekada neatsveria aplinkai padarytos žalos. Šiam tikslui bus skirta daugiau kaip 300 renginių įvairiose pasaulio šalyse.

Skaitykite Aplinkos ministerijos pranešimą.

Bražuolė: pirmosios Lietuvoje uztvankos nugriovimo istorija

2020 m. spalio 22 d.

Istorinis momentas - Lietuvoje išardyta pirmoji užtvanka!

Žiūrėkite vaizdo įrašą.



Estijos Sindi miesto istorija: išlaisvinta upė – džiaugsmas ne tik lašišoms, bet ir miesto gyventojams

2020 m. spalio 8 d.

Kasmetinė lašišų kelionė iš Baltijos jūros į gimtąsias nerštavietes upėse jau įpusėjo. Šiais metais Lietuvoje šios žuvys gali džiaugtis viena naujai atverta upe. Tai Bražuolė, kurioje liepos mėnesį buvo pašalinta čia stovėjusi apgriuvusi užtvanka. Visgi Estijoje lašišos džiaugiasi net daugiau nei 100 atvertų upių ruožų – tiek užtvankų per paskutinius 12 metų, kol Lietuvoje buvo pašalinta viena, griuvo Estijoje.

Skaitykite 15min straipsnį.

Išardytos užtvankos prie Bražuolės upės vietoje įrenta informacinis stendas

2020 m. rugsėjo 11 d.

Šią savaitę prie Bražuolės upės, išardytos užtvankos vietoje, įrengtas informacinis stendas. Jame sužinosite daugiau apie užtvankų demontavimą, lašišines žuvis bei apie patį užtvankos išardymą. Apsilankykite Neries regioniniame parke ir susipažinkite su pirmąja išlaisvinta upe Lietuvoje.

Mokslininkai ir aplinkosaugininkai susivienijo prieš J. Imbraso iniciatyvą įteisinti išskirtinę paramą hidroelektrinių veiklai

2020 m. rugsėjo 10 d.

Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovai ir mokslininkai mano, kad Seimo nario Juozo Imbraso iniciatyva keisti Lietuvos Respublikos vandens įstatymą siekiant dabartinius hidroelektrinių operatorių įsipareigojimus reglamentuoti kaip valstybės subsidijuojamas viešąsias paslaugas turėtų stiprią neigiamą poveikį aplinkosaugai.

Mokslininkų ir aplinkosaugininkų pozicija.

Aplinkosaugos koalicijos pranešimas spaudai.

LRT laidoje "Kosmoso departamentas" apie Bražuolės užtvanką

2020 m. rugpjūčio 14 d.

LRT laidoje apie mokslą "Kosmoso departamentas" pasakojama apie Lietuvoje pirmąkart gamtosaugos tikslais išardytą užtvanką ant Bražuolės upelio, Neries regioniniame parke. Kodėl to reikėjo ir kaip į užtvankas žiūri aplinkosaugininkai, pasakoja Lietuvos gamtos fondo ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Klausykite LRT laidos nuo 01:05 min.

Bražuolės užtvankos išardymas

2020 m. liepos 30 d.

Istorinis momentas - Lietuvoje išardyta pirmoji užtvanka!

Žiūrėkite vaizdo įrašą.

Žiūrėkite vaizdo įrašą (2).

Žiūrėkite vaizdo įrašą (3).

Mokslininkas apie nugriautą Bražuolės užtvanką: upės patvenkimas neigiamai veikia visą jos ekosistemą

2020 m. liepos 24 d.

Vis daugiau tyrimų pasaulyje atskleidžia, jog užtvankos kenkia ne tik migruojančioms žuvims, tačiau daro didelę žalą visai ekosistemai. Tyrimus Bražuolės upėje vykdantis Gamtos tyrimų centro mokslininkas Saulius Stakėnas plačiau pasakoja, kaip keičiasi požiūris į užtvankas pasaulyje ir kokia yra nematoma jų žala.

Skaitykite Lietuvos gamtos fondo pranešimą.

Turime pirmąją demontuotą užtvanką Lietuvoje

2020 m. liepos 23 d.

Šiandien Neries regioniniame parke vyko Bražuolės upės užtvankos demontavimo renginys – ji tapo pirmąja gamtosauginiais tikslais išardyta užtvanka Lietuvoje. Šiame reikšmingame renginyje dalyvavo ir Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai.

Skaitykite Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą.

LRT žinių reportažai apie Bražuolės užtvankos išardymą

2020 m. liepos 23 d.

Pasak aplinkosaugininkų, upių užtvankos daro žalą gamtai, ypač migruojančioms žuvims, esą prastėja ir vandens kokybė. Europoje vis populiaresnė tendencija griauti užtvankas. Lietuvoje pirmoji upė, kurioje nugriovus užtvanką atkurta natūrali tėkmė – Neries Bražuolės intakas.

Žiūrėkite LRT reportažą (1) žiūrėkite nuo 14:25 min.

Žiūrėkite LRT reportažą (2) nuo 26:00 min.

Europoje vis populiaresnė tendencija griauti užtvankas: pasak aplinkosaugininkų, jos daro žalą gamtai

2020 m. liepos 23 d.

Pasak aplinkosaugininkų, upių užtvankos daro žalą gamtai, ypač migruojančioms žuvims, esą prastėja ir vandens kokybė. Europoje vis populiaresnė tendencija griauti užtvankas. Lietuvoje pirmoji upė, kurioje nugriovus užtvanką atkurta natūrali tėkmė, – Neries Bražuolės intakas.

Skaitykite LRT straipsnį.

Aplinkos ministerijos pranešimas apie išardomą Bražuolės užtvanką

2020 m. liepos 22 d.

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke – pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Ji išardyta gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti. Šiuo projektu, kurį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas (LGF), siekiama paskatinti šalyje atkurti upių ekologinę būklę ir tęsti kitų užtvankų demontavimo darbus.

Skaitykite Aplinkos ministerijos pranešimą.

Bražuolė taps pirmąja Lietuvos upe, išlaisvinta iš užtvankos gniaužtų

2020 m. liepos 21 d.

Siekiant atkurti laisvą Bražuolės upės tėkmę, jau šią savaitę Neries regioniniame parke bus išardyta užtvanka, trukdanti natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui. Šis Lietuvos gamtos fondo įgyvendinamas projektas yra visiškai unikalus – tai bus pirmoji užtvanka Lietuvoje, demontuojama gamtosauginiais tikslais.

Skaitykite Lietuvos gamtos fondo pranešimą.

Upių atvėrimas – 5 pamokos iš Estijos ir kitų Europos šalių

2020 m. liepos 17 d.

Europos upės yra suraižytos 1 milijono užtvankų ir kitų barjerų. Taip teigia prie tarptautinio Amber Barjerų žemėlapio projekto dirbantys specialistai. Nors oficialiai užfiksuotų barjerų yra daugiau nei pusė milijono, manoma, kad reali situacija yra dvigubai liūdnesnė.

Skaitykite Kurk Lietuvai straipsnį.

Aplinkosaugininkai siekia išvaduoti upes nuo užtvankų

2020 m. liepos 7 d.

Lietuvoje yra daugiau nei 1400 užtvankų, iš jų beveik trečdalis – prastos būklės, nemažai bešeimininkių. Pasak aplinkosaugininkų, užtvankos daro žalą gyvajai gamtai, ypač migruojančioms žuvims, dėl jų prastėja vandens kokybė. Pasaulyje vis populiaresnė tendencija griauti užtvankas ir taip saugoti upes.

Skaitykite LRT straipsnį.

Užtvanka upėje – nauda ar žala?

2020 m. gegužės 30 d.

Upės – neatsiejama mūsų kraštovaizdžio dalis. Žinoma, jog pirmosios žmonių gyvenvietės kūrėsi vandens telkinių pakrantėse, tame tarpe ir upių slėniuose. Laikui bėgant ir tobulėjant technologijoms upės tapo ne vien tik vandens bei maisto šaltiniu, tačiau tekančio vandens jėga pradėta naudoti ir kitoms reikmėms.

Skaitykite 15min straipsnį.

Salantuose bus pertvarkoma užtvanka žuvų migracijos keliams atverti

2020 m. gegužės 29 d.

Suprasdama žmonių suformuotos kultūros ir gamtos darnos būtinumą, Salantų regioninio parko direkcija, atsižvelgdama į abiejų suinteresuotų pusių poreikius, jau nuo 2017 metų pradėjo kalbėti apie Salantų miesto užtvankos vandens pralaidos demontavimą ir esamo tvenkinio sutvarkymą, pritaikymą vietos gyventojų poreikiams.

Skaitykite straipsnį Salantų regioninio parko direkcijos puslapyje.

Vienas ES biologinės įvairovės strategijos tikslų - sudaryti sąlygas upėms laisvai tekėti

2020 gegužės 20 d.

Europos Komisija paskelbė ES biologinės įvarivės strategiją 2030 metams. Vienas iš šios strategijos tikslų - sudaryti sąlygas laisvai tekėti bent 25 000 km ES upių.

Skaitykite daugiau Europos Komisijos puslapyje.


LRT Vienakrtinė planeta - apie upių išlaisvinimą

2020 m. gegužės 11 d.

Ne vieną dešimtmetį įvairios pasaulio valstybės imasi nebenaudojamų ir apleistų užtvankų griovimo. Nekyla abejonių, kad žmogaus sukonstruoti barjerai upėse kenkia žuvų migracijai bei kelia pavojų žmonėms.

Lietuvoje kol kas nebuvo demontuota nė viena užtvanka. Tikimasi, kad šią vasarą bus nugriauta pirmoji. Apie užsienio šalių patirtį ir padėtį Lietuvoje - specialistų komentarai.

Klausykite LRT Vienkartinės planetos podcasto.